BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsvara per amžius

Kai kurių dainų tiesiog negali įsijungti, nes tai tik primena vieną akimirką, ir tai vien tos akimirkos kvapas.
***
-Kažkodėl norisi palikti šią vietą, nes supratau, kad neturiu..
-Bet galbūt Tavo buvimas tai lyg atsvara tų, kurie yra..
-Kuo aš galiu padėti? Aš pats kaip žmogus. Myliu uždraustai, myliuosi uždraustai, gyvenu iliuzija..
Atsvara? Aš te galvoju, ar turiu.. ieškau ir nieko nerandu. Juk kai tik atiduodi tai, kas atrodo Tau lyg dūžis, kuris gali Tave visai sužlugdyti, tas kitas žmogus, mano, jaučia, galvoja, jog tyčiojuosi iš jo? Skaudinu.. Nejaučiu, kaip skaudinu, nes galvoju apie save.. Mes visi te galvojame tik apie save… o kas akimirką mes vis artėjame prie gyvulių.. Kartais abejoju ar išvis su gyvuliais lygintis mes dar turime teisę.. žmogus - parazitas greičiau.
… Džiaugiuosi, bent kad galiu jausti, ir kad dar galiu džiaugtis nors akimirkomis, kai myliu, kai nuostabius garsus girdžiu, kai dangų stebiu. Tik nedaug be liko laiko, jei tik dangų raižys metaliniai paukščiai, o žemė skęs pelenuose- nebeverks dangus kruvinai, verks žmonės ir jų angelai..
-Buvo ir bus taip per amžius. Bet Tu nebijok.. Bus dar tokių kaip Tu ir mąstys jie taip pat kaip Tu, mylėk ir džiaukis, kol Tavo laikas čia..
-Ar tai baimė? Nes bijau metalo spalvos.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.