BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Autoriaus žodžiai” [3]

Sapnuose daug visko įvykdavo, bet didžiąją dalį sapnų ji tiesiog pamiršdavo.
- Ir kodėl žiema vėl atėjo?, - tikriausiai tai buvo kaip ir dažniausiai mėnulio priartėjusio prie žemės įtaka.
- Įdomu, drebėjimas nuo šalčio, ar iš baimės?, - na tai jau buvo klausimas apsvarstymų vertas. Galbūt abi priežastys buvo teisingos, pranašingų sapnų bijoma, o žiema, kaip visada, šaldo. Ir žinoma, jautiesi kaltas, net sapne šaldomas, juk širdis neturėtų rinktis tarp karščio ir šalčio, ji gyva karščiu.
- O sapnuose išties slypi pamirštos svajonės, - nors tai ji jau seniai suprato, mintys blaškomos po iliuzijų pasaulį priverčia prisiminti tik tuos pačius kelis įvykius. Žiemos speigą ir tuštumą. Žinoma, jie jai buvo atsakę į visus jos klausimus, bet sapnas kaip visada nevaldomas žiemos įkarščio, verčia prisiminti žiemos speigą.
- Šios akimirkos taip pat niekad nepamiršiu, - ir tada ji prisimena tikrus draugus, galbūt neteisėtai pamiršus. Ir tos akimirkos, kurios skelbė tiesiog nereikšmingos, bet šiltos laimės valandėles. Ir savęs nuvertinimą iš dabarties taško, lyg ten būtų buvę kažkas kitas, o ne ji, juk ji dabar taip nesugebėtų? Bet ar tikrai?
- Tikiuosi prabils šlapepėdžiai žodžiais ir dainom, - o juk reikia jai tik pradėti.

Illustration by Lora8

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.