BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2009-09-30

Liudna kelionė

2009-09-30

Kaip kiekvieną dieną, grįžtu į namus.
Kaip kiekvieną dieną, važiuoju autobusu.
Kaip visada aš kažkur tarp debesų.
Aplink pikti, pavargę veidai, ryškūs. Akys nenori jų matyti, užsižiūriu pro langą. Pakėlus netyčia akis, autobuso gale tiesiog nušviečia seno seno žmogaus siluetas. Akys apsiašarojo, jis šypsosi… Tamsoje, šešėlyje, pilkas žmogus, tamsiais drabužiai, tamsia kepure ir tamsiu veidu, retkarčiais saulei pašvietus nusidažo akinančiai šviesiai pilkšvai balta spalva. Žmogus buvo toks pilkas, tuo jis išsiskyrė, savo tamsa iš kitų. Bet jis buvo toks laimingas. Vėjas paglostė jo veidą, jis užsimerkė ir šypsojosi. Pažiūrėjau į kitus žmones ir nebegalėjau atsipeikėti, iš kur tiek laimės? Bet akys tik į jį žiūrėjo, tik stebėjo, kiek ilgai gyvuos toji šypsena. O jis šypsojosi.
Kelionė truko neilgai, mano mintyse jis atrodė jau liūdnas, išvargęs, jam merkėsi akys. Vieną akimirką jis mano akyse mėgavosi viskuo, šypsojosi, kitą jau snūduriavo iš nuovargio, o šypsena jau priminė tik pakeltus lupų kampučius. Mano stotelė. Patraukiau į autobuso priekį, kad išlipčiau pro pirmąsias duris. Bet autobusui nuvažiuojant, neatsispyriau dar kartą pamatyti, tą pilką veido siluetą…

Rodyk draugams