BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2011

Susitik mane

2011-09-19

Susitik mane,

noriu pakalbėti apie Tave.

Rodyk draugams

“Autoriaus žodžiai” [3]

2011-09-19

Sapnuose daug visko įvykdavo, bet didžiąją dalį sapnų ji tiesiog pamiršdavo.
- Ir kodėl žiema vėl atėjo?, - tikriausiai tai buvo kaip ir dažniausiai mėnulio priartėjusio prie žemės įtaka.
- Įdomu, drebėjimas nuo šalčio, ar iš baimės?, - na tai jau buvo klausimas apsvarstymų vertas. Galbūt abi priežastys buvo teisingos, pranašingų sapnų bijoma, o žiema, kaip visada, šaldo. Ir žinoma, jautiesi kaltas, net sapne šaldomas, juk širdis neturėtų rinktis tarp karščio ir šalčio, ji gyva karščiu.
- O sapnuose išties slypi pamirštos svajonės, - nors tai ji jau seniai suprato, mintys blaškomos po iliuzijų pasaulį priverčia prisiminti tik tuos pačius kelis įvykius. Žiemos speigą ir tuštumą. Žinoma, jie jai buvo atsakę į visus jos klausimus, bet sapnas kaip visada nevaldomas žiemos įkarščio, verčia prisiminti žiemos speigą.
- Šios akimirkos taip pat niekad nepamiršiu, - ir tada ji prisimena tikrus draugus, galbūt neteisėtai pamiršus. Ir tos akimirkos, kurios skelbė tiesiog nereikšmingos, bet šiltos laimės valandėles. Ir savęs nuvertinimą iš dabarties taško, lyg ten būtų buvę kažkas kitas, o ne ji, juk ji dabar taip nesugebėtų? Bet ar tikrai?
- Tikiuosi prabils šlapepėdžiai žodžiais ir dainom, - o juk reikia jai tik pradėti.

Illustration by Lora8

Rodyk draugams

Grybų sukilimas

2011-09-05

Vieną gražią dieną Maumedyne.

- Pažiūrėk į jį, - tarė Kazlėkas.

- Jis jau čia savaitę ir nė kiek nepaaugo, - nusistebėjo Baravykas.

- Keistuolis, todėl ir mažas, pažiūrėk, raudona nosis, mėlyni žandai, žalios kelnės, violetinė kepuraitė, geltonos akys, kur tai matyta, kažkoks margumynas, ateivis,- skelbė Maumedienė.

- O man jis visai simpatiškas ir mielas, - suaikčiojo Musmerėlė.

- Bet vis vien, vyras turi būti drūtas! Iš kankinančios sausos žemės, atėjęs į Maumedyną, pasislėpė po lapu! Kaip jis sutvirtės?, - Baravykas dėstė.

- Bet pažiūrėkit, kaip jis svajingai žiūri, - žavėjosi Musmerėlė.

- Ką jis ten taip stebeilija? Kas ten?, - susidomėjo Maumiedienė.

- Panašu į Boružėlę ant Ramunės žiedo, - nusprendė Kazlėkas.

- Taip, tikrai taip! O koks grožis! - sušuko Musmerėlė.

- Jis panašu, kad nori ją pasiekti, o gi kaip ją pasieks, jei neišlenda iš po lapo. Išlystų, užaugtų ir pasiektų! Juk jam jau seniai laikas buvo užaugti, tik tvirti vyrai gyvena Maumedyne! - Baravykas skėsčiojo rankomis.

- O gal geriau nugriaužti kotą, kol žiedelis atsiras su Boružėle delne? - Maumedienė pirštu pamojavo.

- Ne, ką Jūs, kiek pastangų ir laukimo… Reikia papurtyti kotą ir ji nukris! - šaukė Kazlėkas.

- O jei Boružėlė nuskris? - išsigando Musmerėlė.

Choru: o jei nuskris..

O visą sujudimą matė Varnėnas, tas tik nusistebėjo ir tarė:
- Ot sukirmiję grybai, ant žiedo dėmelė, o jie Boružėlė, Boružėlė..

Rodyk draugams