BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Norų sąrašas

2011-02-08 parašė OrdinaryLife

Keista, kaip aplinkybės ir gyvenimo virsmai griauna senus ir ilgai lauktus norus bei kuria naujus ir visai netikėtus.

*Nuolat atnaujinamas*

Kada nors per gyvenimą turėčiau tai padaryti:

1. Paskraidyti sklandytuvu

2. Išmėginti stalo tenisą

3. Aplankyti 3 skirtingas šalis [Fainiausia būtų piligrimiškai]

4. Nueiti į šokių pamokas (su Tavimi)

5. Išmokti plaukti…

6. Išmėginti prabangias atostogas (Žinoma su Tavimi)

7. Rugpjūčio 12-13d tradicinė naktis “Tavęs ir žvaigždžių”

8. Bijočiau, bet norėčiau paslidinėti

9. Och taip.. Pamenu, kaip labai norėjau apsilankyti vietoje, kur rasčiau visokių stilių kostiumų nuo XVIIa ar net XIVa iki šiuolaikinių ir surengti fotosesiją, imituojant to meto laiką..

10. Ir šiaip norėčiau apsilankyti pas profesionalų fotografą, kuris Tave ir mane gražiai įamžintų

11. Būtų gražu nueiti į miuziklą, operetę

12. Kokius kelis kartus pažaisti su Tavimi kokį kompiuterinį žaidimą, kad ir wow (kad ir kaip aš nusistačius prieš juos būčiau).

13. Na, neprievartausiu Tavęs niekad, bet būtų nuostabu, jei man pavyktų Tave pamokyti groti gitara ir šiaip kartu pamuzikuoti nors kelis kartus..

14. Ach taip pamiršau, noriu išbandyti kartingą.

15. Norėčiau išragauti kitų tautų maistą, bet ne per daug gurmaniškai, sraigių ir kitų panašių dalykų nenoriu..

*. Ir nuolat vis pildysiu, nes šią akimirką nedaug kas galvoje.

Dalykai, kuriuos jau įgyvendinau:

1. Suorganizavau savo koncertą su mūsų sukurta muzika

2. Pajodinėjau žirgu

3. Pagyvenau atskirai nuo visų

4. Pramokau piešti

5. Pašaudžiau į butelius

6. Jau pradėjau įgyvendint “Tavęs ir Žvaigždžių” norą..

7. Lankiausi spektakliuose “Žaldokinė”, “Gaidukas”, “Mažasis princas”, “Meilė Paryžiuje”, “Perkeltininkas”, Rusų dramos teatre, kurio pavadinimo neatsimenu ir lėlių teatre “Pinokis” bei kiti.

8. Žiūrėjau baletus “Kopelija”, “Benas Penas”

9. Mmm filharmonija.. Grožis, kuris prasidėjo su Prokofjevu..

10. Ir buvau nuostabiuose gyvos muzikos koncertuose, į kurios dar eisiu ir eisiu, nes jie tiesiog gyvenimo atgaiva

11. Išragavau iš ne tokių tradicinių kaip itališkas maistas, tai Sushi, kinietišką, nepalietišką maistą..:)

12. Grojau gatvėje porą kartų ir tai keistai visai nieko..

13. Plaukiau baidarėm ir apvirtau

14. Šiaip primityvesni iškylavimo ypatumai keli buvo

15. Laksčiau ir šaudžiau dažais, dažasvydis išbandytas.

16. Sudalyvavau vestuvėse, įdomi patirtis :)

17. Pagyvenau užsienyje viena, pasimokiau ir šiaip aplankiau Škotiją ir Angliją.

*. Ir kai tik prisiminsiu papildysiu..:)

Rodyk draugams

Šlubas gyvenimas oloje ir tuščias kvėpavimas

2011-01-18 parašė OrdinaryLife

Šviesus miškas, šviesūs žmonės, tamsi saulė, tamsus sniegas. Ar galėtų žemė nesisukti? Ar galėtų lyti į viršų, o laikas bėgti atgal?.. Ar galėtų naktis būtų šviesiausia?.. Ar galėtų debesys sklandyti palei žemę ir užmigdyti pavargusį vaiką?.. Žinai, jis svajoja išbandyti viską, kai gyvenimas šlubas, o jis neįgalus, neleisti į orą kvėpavimų tuščių..

Oloje jis raižo linijas, seniai akmenys užgriuvę neleidžia išeit. Bet taip geriau, juk oloje viskas daug gražiau. Ten pievos plačiausios, saulės spinduliai glosto veidą, pienių pūkai šoka valsą. Viskas kaip svajotam sapne. O už olos… O už jos tuštuma, nežinia, bet atskleisiu paslaptį, vaizdas kai po karo numarintos žemės. O gal tai tik iliuzija, gal ten debesys mėlynam skliaute ieško Tavęs?. Nedrįsti išeit?

Pakelki akis į dangų ir atsakyk sau, ar nori tai paliesti?

-Taip,- nuo šios akimirkos nesustosi, kol neišmoksi sklandyti, kol nenugalėsi aukščio baimės, kol neišbandysi visko.

-Ne,- eik toliau begaliniais geležinkelio bėgiais..

Akmuo, debesys - viskas yra fantazija.. geležinkelio bėgiai, tai tik vieta, kurioje stovi vaikas..
Aš tik sakau, kad nebijotum pasidžiaugti tuo, kur esi ir kur gali nukeliauti.. Viskas tai gyvenimo dovanos.


Illustration "Welder Girl" by ValentinaKallias (www.deviantart.com)

Rodyk draugams

“Autoriaus žodžiai” [2]

2010-11-09 parašė OrdinaryLife

Tas rytas kaip ir bet koks kitas rytas buvo ir praėjo, bet pakreipė jos gyvenimą bent akimirkai kita nei įprasta linkme. Kalbu apie tą nuoširdžią šypseną pilną netikėtumo ir ji vėl tarškina gitara. Jai visur reikėjo įkvėpimo, kažkodėl sugebėjo semtis tik iš kitų, o iš savęs.. Ką galima semtis iš tamsios klampynės?.. Bet kad jūs žinotumėte, kaip be galo ji save mylėjo.. Ir viskas ne dėl jos kaltės, tiesiog žodžiais tikėjo.. Bet užtat ir kitus labai mylėjo, aišku taip, kaip mokėjo, bet jausmų fakto nenuginčysi. Kažkodėl nuo tada kai išmoko mylėt tai ir nekęsti pradėjo, tik kad nekentimas toks greičiau pažabotas pyktis - liūdesys buvo. Sėdėjo, bambėjo ir galvojo:
-Ir kodėl Tu man užkliuvai?
Bet niekad nelinkėjo kažko pikto, šiaip susiraukus pagalvodavo ir greit vėl pamiršdavo. Kad per daug ir nebuvo laiko galvoti apie tai, be to kartais ir tai praeidavo. Gal impulsyvumas? Ot netikėtumas! Bet visgi, apie tą rytą, tiksliau apie tuos kitus, kai ją pažadindavo, arba pabusdavo neįprastoje vietoje ir būdavo taip gera.. kad ji tiesiog skendo apdovanotu netikėtumu ir visu įkvėpimu žavėjosi žiūrėdama ir šypsodamasi.
-Laba ryta, mylimasis.

Illustration “good morning” by illusiondoll (www.deviantart.com)

Rodyk draugams

“Autoriaus žodžiai”

2010-11-08 parašė OrdinaryLife

- Ar viskas gerai?
- Taip..,- žodis, kuris skambėjo lėtai ir tyliai.

-Už ką man tie didžiuliai iš heksagoninės sistemos kristalų susidarę, kurių molekulės susijungusios 4 vandeniliais ryšiais į trimatį sluoksninį karkasą, kurio viena molekulė jungiasi su 3 to paties sluoksnio molekulėmis ir su gretima molekule iš gretimo sluoksnio, sudarydami kamuolius, trankėsi man per galvą?..,- nes jai tokios dienos buvo nesuprantamos.. Apskritai paėmus, kaži ar ir ne tos dienos, bet kurią dieną, ji būtų supratus? o gal?.. Bet tai nieko nekeitė.
-Tokie gali ir praskelti galvą, o kas nori šalto dušo smegenims?..,- kamuoliai lindo į rankoves, po apykakle, bet galvos neskėlė.. o gal reikėjo? Juk šaltas protas kare, tai puikiai išmąstyta taktika, su pergalės skoniu, ant galo liežuvio.
-O gal reiktų bėgti?..,- spontaniškai užsidegė viena mintis, bet argi tai būtų geras sprendimas, kai iš šio mūšio lauko niekur nepasitrauksi - kovoji arba miršti. Keista buvo ne vien tai, kad tai atsitiko taip įprastai ir banaliai, kad ji net supyko.. Bet ir tai, kad tai kartojosi jau ne sykį.
-Oo! praėjo.,- liūdnai nudžiugo, nes jai visai patiko jų prielipumas ir balta danga.. Bet dabar ji kaip ir laisva, gali atsiduoti visomis mintimis be kirminų drėgninančių galvos smegenėles. Dabar lyg ir viskas susitvarkė, tik reikia sulaukti, kol nutirps balta danga, tik prie jos ji jau buvo pripratus.
-Tikiuosi, jie nebepasikartos..,- lėtai ir tyliai.

Rodyk draugams

Ruduo.Lapai.Ilgesys.Pandutė.

2010-10-21 parašė OrdinaryLife

Aš myliu tuos lapus besivoliojančius ant žemės..
Ir kai sninga spalvotai..
Kai vėjas juos plaiksto ir Tu esi jų sūkury..

Bet ruduo nesukelia depresijos.. Jis tik išlaisvina kitas mintis, su kuriomis žmonės tiesiog nesusitvarko..

O man.. ilgesį..

Pandutės diena, mylim ją..^^

Rodyk draugams

Nebilus drakonas

2010-08-08 parašė OrdinaryLife

O aš jaučiu, kaip krentu ištiesus rankas į vandenį, kaip vandens paviršius pagauna mane, ir bando apkabinti, o tekantys jo pirštai praryja mane. Jaučiu, kaip jis liečia mano akis, griebia man už burnos ir traukia į save.. Paskutinis įkvėpimas ir Tu apglėbęs mane.
Atmerkus verkiančias akis, matau pasaulį kitaip, girdžiu kitaip.. Bet žolė žalia, o dangus mėlynas. Kai ošia vėjas, spengia muzika kita.. Trys sekundės ir skęstu joje.
Smegenis spaudžia raumenų gijas. Traukiu jo rankas tolyn ir plaukiu iš jo nasrų. Plaučiai girdosi deguonies, jo pirštai graužia akis.
O danguje skrenda vis dar tas pats drakonas, kurį mačiau krisdama. Jo sparnai išskėsti plačiai, raižo dangų nebyliai…
Ar pajutai, kad išplaukei kitoks, nei įkritai?..

Pink Floyd - High hopes.mp3

Rodyk draugams

Suvelti plaukai

2010-07-20 parašė OrdinaryLife

Ramstau kiemo akmenį.
-Tu kietas, - mąstau. Paguldau galvą, jis įsirėžia į skruostą, klausaus.
-Ar ten kas gyvena?…
Vėjas prisliūkina ir pradeda man velti plaukus. Šiandien nervuotas kažkoks jis, matyt, piktinasi dėmesio stoka. Nusišypsau jam ir vėl klausausi. Šis visai supykęs, pradeda užti ausyse.
-Ach ar negaliu bent pabandyti išgirsti akmens širdies plakimą?
Vėjas atrodė jau patenkintas, atitraukęs mane nuo akmens. Žiūrėjau jam į akis. Pajutus šaltą jo bučinį, išnykau tamsoje..
Atmerkus akis iš tamsios jausmų paaštrinimo karalystės, radau tik akmens vietoj vandens saujelę, besigeriančią į žemę..
-Tu juk nebūtum leidęs prieiti prie jo arčiau..
Paglostęs, nusišypsojo..

Rodyk draugams

So long sentiment…

2010-06-29 parašė OrdinaryLife

Geriu aš Tavo taurę raudono vyno, pilno šukių aštrių. Žinojimu renkuosi vyno senumą, nes troškulys žliaugia per skruostus.. Geriu, kol nuo vyno nepasidaro karšta, o šukės neraižo kaklo. Tavo minties nervo linija apjuosia mano kaklą, pamažu dusina smegenis. Taip viena šukė sminga link širdies, ten vynu susitepus, atgula įsmigus giliai. Per visus tuos metus širdis užsidaro stiklinėj šukių pily. Mano akys stikliniu žvilgsniu mato, kaip Tu palieti pilį švelniu žodžiu ir viskas subyra akimirksniu, lieka tik pirmoji šukė pamatų, ne jau Tu toks naivus?

…it doesn’t matter now.

Rodyk draugams

Atsvara per amžius

2010-06-22 parašė OrdinaryLife

Kai kurių dainų tiesiog negali įsijungti, nes tai tik primena vieną akimirką, ir tai vien tos akimirkos kvapas.
***
-Kažkodėl norisi palikti šią vietą, nes supratau, kad neturiu..
-Bet galbūt Tavo buvimas tai lyg atsvara tų, kurie yra..
-Kuo aš galiu padėti? Aš pats kaip žmogus. Myliu uždraustai, myliuosi uždraustai, gyvenu iliuzija..
Atsvara? Aš te galvoju, ar turiu.. ieškau ir nieko nerandu. Juk kai tik atiduodi tai, kas atrodo Tau lyg dūžis, kuris gali Tave visai sužlugdyti, tas kitas žmogus, mano, jaučia, galvoja, jog tyčiojuosi iš jo? Skaudinu.. Nejaučiu, kaip skaudinu, nes galvoju apie save.. Mes visi te galvojame tik apie save… o kas akimirką mes vis artėjame prie gyvulių.. Kartais abejoju ar išvis su gyvuliais lygintis mes dar turime teisę.. žmogus - parazitas greičiau.
… Džiaugiuosi, bent kad galiu jausti, ir kad dar galiu džiaugtis nors akimirkomis, kai myliu, kai nuostabius garsus girdžiu, kai dangų stebiu. Tik nedaug be liko laiko, jei tik dangų raižys metaliniai paukščiai, o žemė skęs pelenuose- nebeverks dangus kruvinai, verks žmonės ir jų angelai..
-Buvo ir bus taip per amžius. Bet Tu nebijok.. Bus dar tokių kaip Tu ir mąstys jie taip pat kaip Tu, mylėk ir džiaukis, kol Tavo laikas čia..
-Ar tai baimė? Nes bijau metalo spalvos.

Rodyk draugams

Moduliacija

2010-06-13 parašė OrdinaryLife

-Tu kvailys, - tarė mintys.
Užsimerki ir matai.. kad pradedi viską iš pradžių, tai ko niekad nebaigei. Plėšaisi į visas puses, negana to, kad nežinai visų tiesų ir turi pilną prieštaringų idėjų ir minčių, už kurias mušdamasis eini į priekį.. Atsistoji ir knisiesi dėžėje. Nieko nerandi, tik dėlioji “už” ir “prieš”. Smegenys absorbuoja kiekvieną niuansą ir greit pateikia išvadą, atspausdintą atodūsyje. Tu žinai. Išsitiesi ant žolės ir mąstai - ne jau taip paprasta, tad taip sunku?.. Žiūri, šalia Tavęs - Tu. Žiūrint vienas į kitą ilgai, kol galiausiai nusisukat ir nužingsniuojat skirtingais keliais. Kartais galvoji, dažnai galvoji, kaip Tau sekasi tenai.. Mėgaujiesi gyvenimu ir ilgiesi savęs.. Vieną dieną, susitinki tyčia save ir sugriauni viską, lieki visiškai vienas. Belieka užsikasti po velėna. Užsimerki, atsidusti ir vėl pabudęs matai save prie tuščios dėžės. Su tais pačiais klausimais. Išsitiesi ant žolės ir mąstai - ne jau taip paprasta, tad taip sunku?.. Žiūri, šalia Tavęs - Tu. Supranti, jūs visada būsit du (dėkok sau, kad tik šie du). Susitaikai su ta mintim ir patrauki kartu su savim.
Tu tiesiog žmogus.

Rodyk draugams