BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Simetrija

2016-04-28 parašė OrdinaryLife

Ne ne ne. Mes ne apie simetriją:

Plaukiam. Kryptis: pietryčių vėjas.

Lengviausia pasakoti apie mus, žinoma. Pagalvojau, o jei kiti apie mus pasakotų?
Na pavyzdžiui, paimkim kaimynystės prielipą, įsipareigojimus keliantis, bet iš tiesų nuoširdus ir ieškantis draugų. Prielipą sakytų, kad mes per daug dėmesio skiriame knygoms ir užduotims, ir esame nuostabūs, ir kad mums viskas pavyks. Mes su prielipa sutinkam.

Kartu renkantis uogas ežiukas sakytų, kad mes labai išauklėti. Mes su juo sutinkam.

Mažasis princas sakytų, kad mes stovim vietoj (tikriausiai). Mes su juo sutinkam.

Visi mumis žavisi, aišku, narcizas tai vertina, todėl pasikabino didžiulę raudoną gėlę ant krutinės. Mes tai sutrinkam giriami, nes manom, kad visi nuostabūs, kad ir mes jais žavimės ir visi taip daro. Nes na juk natūralu taip elgtis. Abejonė, čia turėtų daug ką pasakyti, bet geriau jos nekvieskime, užtenka jos komentarų. Po to mes nežinom kokia nauja veikla užsiimti. O dabar veiklų norim daug, jau turim knygas, turim ritmą, turim namų statybas, turim uogų rinkimą na ir turim pasaką. Naujas laikinas gyventojas, atsikraustęs neseniai. Nežinau kaip ji mus rado, nei prie kokio darbo ji prisidės, nes neatrodo, kad sugebėtų viena pabūti. Tai pasakos globa užimti pasiryžom kartu su Empiristu. Tai ot linksmuolė, pasirodo ji randa kada sugalvoti naujas veiklas. Šiandien sugalvojo žolininkyste užsiimti, prieš kelias dienas teigė, kad tapyba geriausias darbas. Tai kol empiristas aiškinasi pliusus ir minusus, aš grįžtu prie namų statybų. Mums sekasi labai gerai, ne daug liko iki jų pastatymo. Džiaugiamės labai!

Ahh taip, tai kiti apie mus dar pasakytų, kad nori su mumis draugauti, o mes dar labiau norim su visais draugauti! Na ir čia abejonė nebeištvėrė…

- Na kiek galima? Sakau, kad nėra viskas jau čia taip gražu. Visai nemiegu, o uogų net nemėgstu! O tas miškas išvis baisus, kojos iš namų nekelčiau! Gerai, kad bent namai šilti ir nuostabūs. Ką tas prielipa žino, gal mes kitaip nemokam, dėl to nesame nuostabūs. O kas pavyks? Kas? Ežiukas pats ne minkštutis, ką jis nežino, kokie mes mokam būti pikti?

Mes kaip visada nuleidę akis, o pasaka tik bumt ranka per stalą ir nuėjo guosti abejonės. Vėliau sakė, kad jos visai susidraugavo ir kad padės darbuotis, kad abejonė taip nepavargtų. Mes apšalę.

Eisim palaikyt ritmo su mažuoju princu ir derėtis dėl namų statybų.

Su meile visus.

Mylim ir draugaujam.

Rodyk draugams

Žaltvykslė

2015-01-06 parašė OrdinaryLife

Kaip keista, kaip baugu. Visuomenės konfliktai kyla, vien iš nebe sugebėjimo suprasti ironijos, sarkazmo ir … metaforų? (Geltona, čia ir čia) (Hm… tada dėsiu šią kortą.) Kas būtų jei kiekvienas galėtų viešinti ir formuoti visuomenės nuomonę vien pagal savąjį nepatinka? O jauno ambicingo proto iškėlimas, kur apsčiai trūksta patirties, įveda naujų absurdų.
Paklaidinti, ar klaidinami?

—Apie Mus
Mes* dabar visai kitaip gyvenam. Po audros, pagaliau visi susitvarkė namus. Perdažė sienas, susidėjo išdaužtus langus. Dekoravo savo rankomis sodą!
Mes* miške renkam uogas. Apskritai miškas labai niūrus, ne kažkas ir te auga čia. O ir uogos tokio bjauraus skonio, bet bent išties gražiai atrodo. Bet Mes ruošiamės ieškoti uogų kitur. Vilioja už kalvos, čia visai netoli, eglynas, galvojom, gal ten ką rasim.
Mes* dabar visai laimingi. Ir labai surimtėję. Ir labai suvaikėję. Pas mus vasara. Ah na Svajoklė dabar dekoruoja įėjimą, nori viską gėlėmis iškloti. Abejonė nusprendė tvarkyti rūsį, tai jos ir nebematyt. Melancholikas vis kažką svajingai mąsto atsigulęs ant kalvos, o grįžęs burba apie neskanias uogas. Cinikas kaltina eglyną, dėl uogų skonio. Empiristui šventė dieną naktį, renka naujai skambančias dainas. Narcizas po gydymosi sanatorijoje pagaliau grįžo ir užsiima knygos rašymu.
Mes* pasiruošę.

*Roeselienraimond

Rodyk draugams

How wonderful life is while you’re in the world.

2013-03-27 parašė OrdinaryLife

Rodyk draugams

Gaudynės

2013-03-26 parašė OrdinaryLife

Žinai tą mišką, kuriame braidžiojome dažnai, kai slėpdavomės po lapais lietui lyjant. Kai dalinomės ašaromis, riedančiomis lietuje, kai saulei išlindus, žaisdavome gaudynes. Tada buvome miško karaliai kol neatėjo mus skirianti šaltoji. Kai atėjo žiema, šalome abu, vis rečiau žaisdavome, vis rečiau slėpdavomės po lapais. Vis rečiau prisiglausdavome, vis rečiau tikėdavome. Kol Tu mane gaudei, aš paslydau ant trūkusio ledo. Tavęs nebuvo šalia, būčiau slydus su Tavimi ir rėkusi pagalbos. Kai jau pasivijai mane, aš buvau po ledu, Tu, neradęs manęs, supykai ir išėjai. Mačiau per veidrodinį ledą, kaip nužingsniuoji sunkiais žingsniais lyg norėdamas įkristi. Po ledu gyvavo tylusis, kuris ir laikė ledą, kad Tu neįkristum. Apgaubta ledo ir Tavęs ilgesio glaudžiausi prie tyliojo sušilti. O atsimeni kai atėjo pavasaris, ledas nutirpo. Radai mane to ežero dauboje, dar vis sušalusią. Tu lyg saulės spindulių sušildytas, savo šypsena suvirpinai užšalusią širdelę. Atsimeni tada, ištiesei ranką ir paklausei, ar noriu pažaisti gaudynių?
- Taip! Pažaiskime gaudynių, - tarusi, laukiau pirmo lietaus.

Ed Sheeran - Give Me Love by rilodil

Rodyk draugams

Mes* ir Moduliacija

2013-01-15 parašė OrdinaryLife

- Tu kaip ir mes, - tarė mintys.
Užsimerki ir matai.. kad pradedi viską iš pradžių, tai ko niekad nebaigei. Plėšaisi į visas puses, negana to, kad nežinai visų tiesų ir turi pilną prieštaringų idėjų ir minčių, su kuriomis sustojai ir nugrimzdai.. Atsistoji ir knisiesi dėžėje. Nieko nerandi, tik dėlioji “už” ir “prieš”. Smegenys absorbuoja kiekvieną niuansą ir greit pateikia išvadą, atspausdintą atodūsyje. Tu žinai. Išsitiesi ant žolės ir mąstai - ne jau taip neišvengiama, bet taip sunku?.. Žiūri, šalia Tavęs - Tu. Tai Mūsų darbas. Žiūrint vienas į kitą ilgai, kol galiausiai nusisukat ir nužingsniuojat skirtingais keliais.
Chaoso žlugdančios mintys, Gėdos ir Graužaties draugija, prie visko prisidėjus Abejonė, kurios rankoje valdžia. Svajos tolimosios vizijos, Empiristo žlugusi būtis, Melancholiko ašarom aplieta širdis. Narcizo išvykimas ir siaubinga lemtis. Liūdesys.
Kartais galvoji, dažnai galvoji, kaip Tau sekasi tenai.. Mėgaujiesi gyvenimu ir ilgiesi savęs.. Vieną dieną, susitinki tyčia save ir sugriauni viską, lieki visiškai vienas. Belieka užsikasti po velėna. Užsimerki, atsidusti ir vėl pabudęs matai save prie tuščios dėžės. Su tais pačiais klausimais. Išsitiesi ant žolės ir mąstai - ne jau taip neišvengiama, tad taip sunku?.. Žiūri, šalia Tavęs - Tu. Tu žudai.. žudai.
Tu tiesiog klystantis žmogus.

Kraujuoja širdis.

Rodyk draugams

Beloved seagull

2012-10-16 parašė OrdinaryLife

Have you ever heard the sound of the sea? Have you ever compared it to the rustle of ocean?

This story is about a small stray seagull who learned how to fly too late. It happened when a cold night, instead of outstretched wings, the seagull covered and immersed in dreams. After so long slept in the morning, she found only touched traces. She fallowed the traces, while she appeared in a wavy, never-ending sea. The sea was so refreshing that seagull unfurled wings and rose above the sea to enjoy water dancing. The wind caught young seagull and she fell straight into the arms of the sea. Seagull heard sounds of the sea; she intently listened to every wave break. Deep in the heart she knew that she would never leave the sea. Seagull was caught in sound love and was trampling on the cold beach sand by leaving footprints. Once, when she was trampling the sand and admiring the sea, the seagull felt that the sea began to change. The sea beats become less frequent, and her heart beat with the new found watercourse started to slowdown. Oceans cried out like new homes, like the universe such an infinite and boundless. Seagull heart shivered, - where is the boundary? The wind caught confused seagull and began to carry deep into the far ocean. Seagull lost in it trying to find the ground and tried to fight against the wind, but he only carried her farther and farther. Exhaustion of the forces seagull riddled along with the waves, singing sea sounds in the bottom of the ocean.

Rodyk draugams

Draugai, kurie išmeta šiukšles

2012-06-24 parašė OrdinaryLife

Žalvario naktį, jonvabalinis šnekučiavosi su šlapiapėdžiu.

- Papasakok savo istoriją. Juk tai svarbu ir įdomu, - tarė jonvabalinis.

- Tai, kad pusę pasaulio manęs to nepaprašė , - atkirto šlapiapėdis.
Bet to, aš jau papasakojau su milijonais užuominų, kurias sudėjus galima ją visą išgirsti.

- Ar Tu manai, kad kažkas jas supranta ar pastebi?

- Nemanau, bet tikiuosi. Tai šiek tiek liūdina, nes aš visada paaiškinu savo reikšmes, bet žmonės jas pamiršta. Džiaugiuosi, kad Tu, jonvabalini, esi šalia, nes man Tavęs reikia.

- Man ir patinka su tavimi bendrauti, - nusišypsojo jonvabalinis.

- Ne, tu manęs nesupratai… - atsiduso šlapiapėdis.

- Tau vertėtų pradėti kalbėti apie tai kas iš tiesų tavo galvoje, - pasimetė jonvabalinis.
Aš padarysiu Tau arbatos, - supratęs jonvabalinis kas iš tiesų atsitiko, nuėjo padengti stalo.

Rodyk draugams

Balandžių poravimasis gegužės mėnesį

2012-05-15 parašė OrdinaryLife

Nieko nenustebins šių dienų balandžių burkavimas. Viena bėga, vienas vejasi - klykaudamas ir bandydamas užšokti. Bet pažvelkime šiek tiek iš kitos pusės į tai.

Visų pirma gegužės mėnuo yra ypatingas, tuo, kad balandis yra vejamas gegužės, staiga kontraversiškai balandis veja gegužę. Tiksliau, balandis tampa įprastu ir nieko neypatingu pavyzdžiu, o štai gegužė persismelkusi visišku nebūdingumu. Taigi gegužė keistai graužia visus balandžius.

Antra. Gegužės mėnuo balandžius stebina savo neblaivumu. Apsvaigimo pagauti, balandžiai murgdosi savo instinktų jausmuose.

Trečia - balandžiai nori mėgdžioti gegužę, bet tiesiog jų prigimtis to neleidžia. Iš to kyla priešiškumas ir nesusikalbėjimas su vidiniu aš.

Ketvirta tai, kad gegužę balandžiai gali laisvai skraidyti. Jų nusistovėjęs gyvenimo būdas ir požiūriai leidžia atsisakyti visų gegužės peršamų minčių skrodimų.

Galiausiai, gegužė vejama balandžiu tampa įprastu, bet su prieskoniais mėnesiu, kuris išlaisvina balandžius naujiems pojūčiams.

Gražaus likusio pavasario.

Dove by *Chris-Lamprianidis

Rodyk draugams

Niekas

2012-01-20 parašė OrdinaryLife

-Kas mes esame ir iš ko mes pagaminti?

Paklausė gyventojas, kurio pasauly upės teka šokoladu, medžiai cukriniai, dangus rožinis, o saulė saldus sviesto gabalėlis. Jo namuose gali rasti česnako ir pipirų, o galvoje nežemiškų minčių. Jis vilki kondensuoto pieno gaminių drabužius, o kvėpuoja cukraus dulkėmis. Bet tik jis buvo kitoks, kas buvo aišku Jums jau pradedant skaityti tai.

-Kas mes esame… tai paprasta, mes saldūs žmonės.

-Iš ko mes pagaminti… tai dar paprasčiau, iš labai žemiško gaminio - nieko.

Ir Jums kaip man kilo mintis, kad tai nelogiška? Taip, iš tiesų, niekas nėra saldus, o gyventojas nežemiškas, jis saldus, nes kvėpuoja cukraus dulkėmis. Tad kaip gali būti niekas žemiškas? Ir kaip saldžiame pasaulyje atsirado niekas?

O viskas prasidėjo jau labai labai seniai, tad įsipatoginkite ir pradedame: Vieną kartą mažas vaikas žaidė lauke nieką, įsivaizduokite, koks jis buvo ypatingas.. Kaip Jūs įsivaizduojate, kaip tai reikėtų žaisti, ką reiktų daryti? Bet tai ne mūsų jėgoms. Štai tą akimirką, kai jis pradėjo žaisti nieką, niekas surezgė planą, kaip čia pasilikti. Ir taip, jis apgavo vaiką, kas tiesa pasakius neatrodo labai šventa. Taigi jis pradėjo domėtis žmonėmis, juos tyrinėti visokiais metodais, kuriuos geriau ignoruokime, nes dar pradėsime sapnuoti košmarus, o to nenorime. Taip praėjo ne vieneri metai ir dar dabar jis tai daro. Kai kuriuos net užvaldo, kad Jūs tiesa pasakius jau seniai pažįstami, net jo vardą minite, tik niekada nesuvokiate, kad Jūs jį kviečiate ir jis šalia Jūsų alsuoja. Na tęskime mūsų istoriją. Taigi nuskriaustas vaikas pajuto kartumo jausmą burnoje, jam buvo taip nemalonu, todėl jis sugalvojo pasaulį, kuriame bus saldu, žinoma, niekas susidomėjo šiuo pasauliu, bet jame buvo taip neįdomu, kad jis sukūrė gyventojus. Sakiau, kad ši istorija bus ilga, taip ir buvo, kol niekas nepaslėpė visko, o dėl nieko joks žmogus to ir neieško. Kadangi šis pasaulis buvo išgalvotas, niekas paliko šį pasaulį, nes jo gyventojai buvo nuspėjami, ko nepasakysi apie žmones. Neįdomu tai kas nuspėjama, nors niekas taip pat nuspėjamas, juk jo istorija nuspėjama. Todėl, matyt, joks žmogus nesidomi juo. Na o dabar apie česnaką ir pipirus. Tai sugalvojo gyventojai, įsivaizduokite pasauly, kuriame būtų viskas taip saldu, kad negali net suvokti kas yra kartu, kas yra aštru. Štai taip atsirado česnakas ir pipirai, bet jie taip pat šio pasaulio gyventojai. Ir dėl jų šis pasaulis vaikui atrodė, toks nuostabus, jame tilpo viskas. Bet užaugus vaikui, pasaulis liko užmirštas. Na o Jūs dar prisimenate tą vieną gyventoją, kuris minėjau, kad buvo kitoks? Tai taip, jis nepažįsta mūsų nieko, ir dėl to jo gyvenimas nuostabus.

Linkiu ir Jums pamiršti nieką ir pradėti džiaugtis gyvenimu. Kai tik jis vis rečiau skambės Jūsų lūpose, tuo mažiau jis bus šalia, tuo mažiau kartumo jausite širdyse.

Ačiū

Illustration “Sweet World” by Gemini-Soul

Rodyk draugams

Pasaka

2012-01-17 parašė OrdinaryLife

Pasakos pradžia.

Gyveno kartą...
Bet aš ne apie liūdnus dalykus. Ar kartais neatrodo, kad kažkas tobulai suplanavo Tavo gyvenimą? Ir žino kiekvieną Tavo pasirinkimą. Pasirinkus tinkamai, viskas klostosi kaip ant paprasto lapelio surašyti punktai, bet pasirinkus netinkamai, kažkurį iš punktų vis vien prieisi, porą praleidęs ir laiko praradęs, o gal net ir šis neatsilieka. Jei Tavo gyvenimo punktai džiugina Tave, tad ar Tau neatrodo, kad kažkas Tave saugo?
Ar Tu tiki?

…atsitiktinumų pasaulyje žmogus…
Vakar per žinias sakė, tai ką jau girdėjau iš kito žmogaus, o atrodo tokia nereikšminga žinia. Ir vis vien nėra tokios žinios kurios nežinotum, o ji Tau kažkodėl būtų labai prasminga. Nors pasitaiko, juk atsitiktinumų būna.

…Jis turėjo
Taigi, tarkim, kad manim patikėjome ir vis dėlto, viltis yra. Tad kodėl abejojame dėl to ką turime ir kartu su abejone tai pražudome. Aš nelinkus rizikuoti, bet dovanos ne dažnai dalinamos. Be to visada yra trečias kelias, tik jis ilgiau trunka.
O mes linkę plaukti pasroviui, ar prieš srovę?

Pasakos pabaiga.

Kaip mano draugė teigia:
“Nėra nieko neįmanomo, tik neįmanoma trunka ilgiau”

illustration belongs to ~tioandria

Rodyk draugams