BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Išminčiaus testamentas

Jaučiu artėjančią paskutiniąją. Kraujas stingsta gyslose, sunkiau mąstyti racionaliai, tik prisiminimai vingiuoja, neišdildoma smegenų vagos linija, sukurdamas haliucinacijas. Todėl kol dar likę lašai proto leidžia mąstyti, noriu Tau palikti savo sielą, kūną, protą, namus, prisiminimus, daiktus. Savo gyvenime daug išleidau knygų, kurios turėtų Tau praversti gyvenimo kelyje nesuklupti, nepamiršti, jog esi žmogus ir turi teisę pykti ir džiaugtis, liūdėti ir atleisti. Palieku jos kiekvieną žodį Tau, kad galėtum juos panaudoti nebyliomis akimirkomis, kad galėtum sukeisti žodžius vietomis ir išleisti savo minčių kamuoliuką. Palieku šių knygų viršelius ir rankraščius, kad galėtum juos sudeginti, jei nebrangus buvau Tau, kad galėtum juos paslėpti tarp švininių sienų, jei rūpėjau Tau tik kartais, kad galėtum skaityti ir rasti tai, ko niekada negirdėjai, nes pamiršau, ar neišdrįsau pasakyti - jei mylėjai mane. Suprasi mane geriau, jei pasiimsi mano mintis, jei veltininių minčių kamuolį išraizgysi, ir sudėliosi mintis į vieną gyvenimo siūlą nuo mano širdies iki pasąmonės ir sąmonės. Palieku Tau savo keturias sienas su visu turtu šioje slegiančioje patalpoje. Atleisk, neuždirbau daugiau, kad aprūpinčiau Tave materialine gerove, bet mano protas buvo per daug užimtas, kad prisiminčiau, kad turiu Tave šelpti, palinksminti. Man visada atrodė, kad Tu buvai laimingas, kai žaisdavome stalulėlių žaidimą, tada laimėjęs prižadėjai daugiau nevadinti manęs išprotėjusiu mokslininku, paskendusių tarp knygų ir formulių. Palieku statulėles, kaip savo amato vienintelį egzempliorių. Jas drožiau dar būdamas vaikiško proto, bet jau tada jos buvo mano išraiškų pavyzdžiais. Palieku Tau savo širdį, išlietą laiškuose paslaptingajai, apie kurią nieko Tau nepasakojau. Galėsi pasidžiaugti, jog ir aš buvau žmogumi, naiviai mylėjau ir gėrėjausi. Palieku Tau buto langą, pro kurį saulėlydis visada nusileisdavo tiesiai į delnus ir įkvėpdavo kurti, todėl palieku ir saulėlydį, kad galėtum savimi pasidalinti su kitais. Palieku prižiūrėti saulėgrąžą ant stalo, ji visada šypsosis Tau. Palieku Tau nuotraukų albumą, kad iš naujo po žingsnelį perlėktum per mano trapų gyvenimą, bet tokį turtingą. Aš nieko neturėjau, bet atidaviau viską, ką buvau jautęs. Aš nieko neturėjau, bet išeisiu pajautęs viso gyvenimo pilnatvę. Aš turėjau viską, nes Tu ateidavai, nes mylėjau, nes tikėjau, kūriau, gyvenau. Gyvenimas man davė viską, pažinimą net to, ko nenorėjau pažinti. Nebijau, nes Tu saugus. Palieku Tau tą fotografiją, kurioje šypsausi, kad Tau primintų, jog miriau laimingas, kad atidaviau Tau viską ir kad nieko daugiau neturėjau.

Muzikos veikiamos nuotaikos kūrinys lietuvių kalbos mokytojai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.