BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Naktinės blevyzgos’ kategorija

Niekas

2012-01-20

-Kas mes esame ir iš ko mes pagaminti?

Paklausė gyventojas, kurio pasauly upės teka šokoladu, medžiai cukriniai, dangus rožinis, o saulė saldus sviesto gabalėlis. Jo namuose gali rasti česnako ir pipirų, o galvoje nežemiškų minčių. Jis vilki kondensuoto pieno gaminių drabužius, o kvėpuoja cukraus dulkėmis. Bet tik jis buvo kitoks, kas buvo aišku Jums jau pradedant skaityti tai.

-Kas mes esame… tai paprasta, mes saldūs žmonės.

-Iš ko mes pagaminti… tai dar paprasčiau, iš labai žemiško gaminio - nieko.

Ir Jums kaip man kilo mintis, kad tai nelogiška? Taip, iš tiesų, niekas nėra saldus, o gyventojas nežemiškas, jis saldus, nes kvėpuoja cukraus dulkėmis. Tad kaip gali būti niekas žemiškas? Ir kaip saldžiame pasaulyje atsirado niekas?

O viskas prasidėjo jau labai labai seniai, tad įsipatoginkite ir pradedame: Vieną kartą mažas vaikas žaidė lauke nieką, įsivaizduokite, koks jis buvo ypatingas.. Kaip Jūs įsivaizduojate, kaip tai reikėtų žaisti, ką reiktų daryti? Bet tai ne mūsų jėgoms. Štai tą akimirką, kai jis pradėjo žaisti nieką, niekas surezgė planą, kaip čia pasilikti. Ir taip, jis apgavo vaiką, kas tiesa pasakius neatrodo labai šventa. Taigi jis pradėjo domėtis žmonėmis, juos tyrinėti visokiais metodais, kuriuos geriau ignoruokime, nes dar pradėsime sapnuoti košmarus, o to nenorime. Taip praėjo ne vieneri metai ir dar dabar jis tai daro. Kai kuriuos net užvaldo, kad Jūs tiesa pasakius jau seniai pažįstami, net jo vardą minite, tik niekada nesuvokiate, kad Jūs jį kviečiate ir jis šalia Jūsų alsuoja. Na tęskime mūsų istoriją. Taigi nuskriaustas vaikas pajuto kartumo jausmą burnoje, jam buvo taip nemalonu, todėl jis sugalvojo pasaulį, kuriame bus saldu, žinoma, niekas susidomėjo šiuo pasauliu, bet jame buvo taip neįdomu, kad jis sukūrė gyventojus. Sakiau, kad ši istorija bus ilga, taip ir buvo, kol niekas nepaslėpė visko, o dėl nieko joks žmogus to ir neieško. Kadangi šis pasaulis buvo išgalvotas, niekas paliko šį pasaulį, nes jo gyventojai buvo nuspėjami, ko nepasakysi apie žmones. Neįdomu tai kas nuspėjama, nors niekas taip pat nuspėjamas, juk jo istorija nuspėjama. Todėl, matyt, joks žmogus nesidomi juo. Na o dabar apie česnaką ir pipirus. Tai sugalvojo gyventojai, įsivaizduokite pasauly, kuriame būtų viskas taip saldu, kad negali net suvokti kas yra kartu, kas yra aštru. Štai taip atsirado česnakas ir pipirai, bet jie taip pat šio pasaulio gyventojai. Ir dėl jų šis pasaulis vaikui atrodė, toks nuostabus, jame tilpo viskas. Bet užaugus vaikui, pasaulis liko užmirštas. Na o Jūs dar prisimenate tą vieną gyventoją, kuris minėjau, kad buvo kitoks? Tai taip, jis nepažįsta mūsų nieko, ir dėl to jo gyvenimas nuostabus.

Linkiu ir Jums pamiršti nieką ir pradėti džiaugtis gyvenimu. Kai tik jis vis rečiau skambės Jūsų lūpose, tuo mažiau jis bus šalia, tuo mažiau kartumo jausite širdyse.

Ačiū

Illustration “Sweet World” by Gemini-Soul

Rodyk draugams

So long sentiment…

2010-06-29

Geriu aš Tavo taurę raudono vyno, pilno šukių aštrių. Žinojimu renkuosi vyno senumą, nes troškulys žliaugia per skruostus.. Geriu, kol nuo vyno nepasidaro karšta, o šukės neraižo kaklo. Tavo minties nervo linija apjuosia mano kaklą, pamažu dusina smegenis. Taip viena šukė sminga link širdies, ten vynu susitepus, atgula įsmigus giliai. Per visus tuos metus širdis užsidaro stiklinėj šukių pily. Mano akys stikliniu žvilgsniu mato, kaip Tu palieti pilį švelniu žodžiu ir viskas subyra akimirksniu, lieka tik pirmoji šukė pamatų, ne jau Tu toks naivus?

…it doesn’t matter now.

Rodyk draugams

Hera,

2010-01-18

Naktį kalbėjausi su Hera, dar tada nežinojau kas ji tokia:
Graikų mitologijoje Hera (gr. Ἥρα arba Ἥρη) – santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė. Ji yra pavydi ir kerštinga.
Pamiršau pokalbį..
Hera daug pasakė dviem žodžiais..
Gaila, kad pamirštu..

Rodyk draugams

Atėjau atsiprašyt…

2009-09-14

- Ar esi dėl to tikras?

- Taip.

- Pyktis užtemdė Tavo protą. Gal paklausk širdies?

- “Nekenčiu” sako ji. Oho! Protas su širdimi pirmą kartą susišnekėjo!

- Nemanai, kad tai negerai?

- Nieko neišmanai. Sudiev.

***

(po metų)

- Atėjau atsiprašyt…

- Už ką?

- Kad nepaklausiau Tavęs…

- Bet aš Tau nieko nepatariau. Tik klausiau kaip jauties… O kas atsitiko?

- Nuėjau pas jį.

- Ir kaip?

- Susitaikėm. Lankiausi pas stomatologą.

- Kiek dantų išmušė?

- Šešis.

- O kas buvo toliau?

- Padegiau jo namą.

- Išprotėjai gal?! Ką tada darei?

- Tada padėjau jam jį užgesint. Susitaikėm. Vėl pas stomatologą ėjau.

- Kiek išmušė dantų?

- Šešis…

- Ką tada darei?

- Nuėjau pas jo merginą.

- Na, ir?

- Jis mus užtiko.

- Vėl išmušė dantis?

- Ne, sulaužė šonkaulius.

- Kaip dar gyvas likai?

- Jį išvežė policija, greitoji išsivežė mane,ją sumušė lengvai.

- Kaip mergina dabar?

- Pabėgo su visai kitu.

- Džiugu, kad jau pasveikai!

- Atėjau atsiprašyt…

- Už ką?

- Rytoj aš mirsiu…

Rodyk draugams